Tėvams

Informacija atnaujinta 2017-10-06

 

 

Kiekvienoje sėkloje slypi būsimas augalas. Atėjus laikui jis ims augti, sutvirtės ir užmegs vaisius. Gal jie bus gardūs – gal sprangūs. Gal jų bus daug – gal vienas vienintelis, bet nepaprastas. Gali nutikti ir taip, kad tas augalas nieko neužaugins, bet taps užuovėja, ramsčiu kitiems ar apylinkės puošmena.  Taip ir žmonės. Kiekviename slypi savos paslaptys. Kiekvienas brandina savo vaisius.

KOKIOS PASLAPTYS GLŪDI TAVYJE?      

 

Pagalba vaikui Kražių gimnazijoje. Lankstinukas

 

 

SVARBU!!!

Dėl savęs žalojimo ir savižudybę skatinančių „žaidimų“
Dėl vaiko brandos nustatymo 
Dėl mokymo plaukti  
 Dėl skiepų reikalavimų priimant į įstaigą, vykdančią ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programą 1 2

—————————————————————————————————————————————————–

Bendravimas internetu – tai neatsiejama socialinio gyvenimo dalis. Tačiau virtualioje erdvėje taip pat gali slypėti įvairių pavojų. Todėl susidūrus su viešojo bendravimo problemomis  prašome atspausdinti medžiagą ir turėti ją kaip įrodymą, kurį galėsite pateikti policijos komisariatui, nes mokykla nepajėgi kontroliuoti kas vyksta internetinėse svetainėse. ATKREIPKITE DĖMESĮ!

——————————————————————————————————————————-

2017–2018M. M. I pusmetis

0-4 KLASIŲ AUKLĖTOJŲ DARBO LAIKAS     

2017 -2018 M.M. I pusmetis

* Klasės valandėlė

**Bendravimas su tėvais

 

Eil Nr Klasės auklėtojas Klasė Moksk. Val. sk. Savaitės diena Darbo laikas Pamoka Kabinetai
1. Rasa Butkienė 0 12 2 Pirmadienis

Antradienis

 

 

12.00 – 13.00

12.00 – 13.00

14
2. Irena Gedvilienė 1 12 3 Antradienis

Ketvirtadienis

Penktadienis

 

8.55 – 9.40**

12.05 – 12.50*

9.55 – 10.40

 

 

2

5

3

21
3. Jūratė Kasparienė 2

 

 

16 3 Pirmadienis

Trečiadienis

Ketvirtadienis

 

11.00 – 11.45

13.00 – 13.45*

12.05 – 12.50**

4

6

5

19
4. Birutė Dirmeikienė 3

 

 

 

10 2,5 Pirmadienis

Antradienis

 

Penktadienis

 

 

9.55 – 10.40**

9.55 – 10.40

(kas antrą)

12.05 – 12.50*

 

3

3

 

5

16
5. Nijolė Dirmeikienė 4

 

 

 

12 3 Pirmadienis

Antradienis

Trečiadienis

 

12.05 – 12.50*

11.00 – 11.45**

8.55 – 9.40

5

4

2

20

5-12 KLASIŲ AUKLĖTOJŲ DARBO LAIKAS     

2017 -2018 M.M. I pusmetis

* Klasės valandėlė

**Bendravimas su tėvais

Eil Nr Klasės auklėtojas Klasė Moksk. Val. sk. Savaitės diena Darbo laikas Pamoka Kabinetai
1. Gintarė Verygaitė 5 10 2,5 Pirmadienis

Antradienis

Trečiadienis

 

8.00 – 8.45*

11.00 – 11.45**

11.00 – 11.45

(kas antrą)

1

4

4

15
2. Jolanta Bakutienė 6 11 2,5 Pirmadienis

Antradienis

Trečiadienis

 

8.00 – 8.45*

8.55 – 9.40**

12.05 – 12.50

(kas antrą)

1

2

5

29
3. Violeta Šniaukštienė 7

 

 

20 4 Ketvirtadienis

Ketvirtadienis

Penktadienis

Penktadienis

 

13.00 – 13.45**

13.55 – 14.40*

8.55 – 9.40

11.00 – 11.45

 

6

7

2

4

24

 

4. Audronė Pociuvienė 8 23 5 Pirmadienis

Antradienis

Trečiadienis

Ketvirtadienis

Ketvirtadienis

 

8.00 – 8.45*

9.55 – 10.40**

9.55 – 10.40

9.55 – 10.40

13.00 – 13.45

1

3

3

3

6

27
5. Lina Kasparaitė Ig 18 4 Antradienis

Ketvirtadienis

Ketvirtadienis

Ketvirtadienis

 

11.00 – 11.45

8.55 – 9.40

12.05 – 12.50**

13.55 – 14.40*

 

4

2

5

7

26
6. Nijolė Partauskienė IIg 18 4 Pirmadienis

Ketvirtadienis

Ketvirtadienis

Penktadienis

 

13.55 – 14.40**

12.05 – 12.50

13.00 – 13.45

13.55 – 14.40*

7

5

6

7

 

7
7. Emilija Kvietkuvienė IIIg 18 4 Pirmadienis

Pirmadienis

Pirmadienis

Penktadienis

 

13.55 – 14.40*

12.05 – 12.50**

13.00 – 13.45**

11.00 – 11.45

7

5

6

4

28
8. Vijoleta Garbenienė IVg 19 4 Antradienis

Antradienis

Trečiadienis

Trečiadienis

8.55 – 9.40**

9.55 – 10.40

8.55 – 9.40*

11.00 – 11.45

2

3

2

4

10


——————————————————————————————————————————-

Socialinė kampanija „Tėvystės galima išmokti!“ pradėjo kelti klausimus: iš kur atsiranda patyčios, kodėl toks
aukštas savižudybių skaičius, nagrinėdama alkoholio vartojimo,
rūkymo statistiką, pastebėjo, kad visuomenė dar nepakankamai
rūpinasi sveikata, mėgaujasi nesveiku maistu, ir ieškojo atsakymų
kaip visa tai pagerinti. Jų nuomone, kad dalis sprendimų galėtų
būti susiję su tėvystės mokymais.

Iš kur mes žinome, kaip mokyti ir ugdyti vaikus? Mes nebuvome mokomi,
kaip ugdyti vaikus. Mes nebuvome mokomi, kad žmogus pats savaime yra
vertybė. Viskas, ką mes žinome – mūsų tėvų, draugų,
giminaičių patirtis. Ne visiems aiškinta, kad vaikai kopijuoja mūsų
elgesį. Ne visi supranta, kad mūsų veiksmai ir poelgiai turi įtakos
vaiko tolesniam gyvenimui. Mes nežinojome, kad tėvystės galime
išmokti. Kuo daugiau žmonių turės tvirtus pagrindus, tuo labiau mes
galėsime gerinti esamą situaciją.

Kur tėvai gali gauti atsakymus į visus klausimus? Kur tėvai gali
pasisemti žinių?

Kampanija „Tėvystės galima išmokti!“

Informacijos apie nemokamus ir mokamus tėvystės įgūdžių mokymus
ieškokite savo savivaldybėje.
Daugiau informacijos: http://svietimogidas.lt/tevyst e

IŠMOK BŪTI MAMA!
https://www.facebook.com/sviet imogidas/photos/a.179534086734 5028.1073741828.17717834263674 39/1934721326740314
IŠMOK BŪTI TĖČIU!
https://www.facebook.com/sviet imogidas/photos/a.179534086734 5028.1073741828.17717834263674 39/1934729983406115


Rekomenduojama literatūra tėvams

 

G. Chapman, R. Campbell

„Penkios vaikų meilės kalbos. Kaip išmokti vaiko meilės kalbą“

„Penkios meilės kalbos“ – tai savotiški meilės kalbų kursai tėvams, mokytojams ir kitiems žmonėms, mylintiems vaikus ir dirbantiems su jais. Autoriai skatina pažinti vaiko meilės kalbą ir išmokti ja pasakyti vaikams „aš tave myliu“.

Žmonių santykiai nuostabūs tuo, kad jie nėra statiški – jie nuolat kinta. Todėl kiekvienas turi galimybę juos padaryti geresnius. Kuriant artimesnius santykius su savo mažyliu, paaugliu ar net suaugusiu vaiku gali prireikti nugriauti sienas ir pastatyti tiltus. Tai labai sunkus, bet teikiantis atpildą darbas. Ir viskas pagrįsta meile.

 

J. W. Jamesas, R. P. Friedman, L. L. Matthews

„Kai sielvartauja vaikai“

Matyti kenčiantį vaiką ir nežinoti, kaip jam padėti, – tikrai skausminga tėvų, mokytojų ir globėjų patirtis. Pagaliau turime knygą, kurioje suformuluoti principai padės jums išugdyti vaikų gebėjimą tinkamai elgtis, ištikus netekčiai.

Sielvartą vaikui gali sukelti daugybė įvykių, pradedant giminaičio mirtimi ar tėvų skyrybomis ir baigiant kasdieniškais dalykais, tokiais kaip persikraustymas ar prarastas mėgstamas daiktas. Kad ir menkas būtų sielvartas ar jį sukėlusi priežastis, svarbu suprasti, kad jūsų mylimas vaikas kenčia. Šioje knygoje išsakomos mintys gali padėti ir jūsų vaikui ir jums.

 

R. Campbell

„Kaip mylėti savo paauglį“

Vadovavimas savo vaikui paauglystėje gali būti jaudinanti, drąsi ir dažnai rizikinga patirtis. Dr. R. Campbellas įsitikinęs, kad šiuo laikotarpiu tėvai išgyvena didelių sunkumų, neįstengdami bendrauti su savo paaugliais. Dažnai klaidinga paauglystės samprata ir nerealistiniai lūkesčiai pastūmėja tėvus į nusivylimą. Dar labiau viską komplikuoja tai, jog iš tiesų mylintys savo vaikus tėvai ne visada geba išreikšti savo meilę taip, kad paaugliai jaustųsi tikrai mylimi ir suprantami. Tai, ką sužinosite iš šios knygos, padės jums:

  • Perteikti besąlygišką meilę paaugliui;
  • Tvardyti paauglio pyktį… kaip ir savo paties;
  • Įveikti paauglio depresiją;
  • Ugdyti paauglį dvasiškai ir intelektualiai.
Knygas galite rasti  pas gimnazijos psichologę.

 

 

 

 

KĄ TURĖTŲ ŽINOTI PENKTOKŲ MOKYTOJAI IR TĖVELIAI?

Paprastai mokiniai džiugiai eina į penktą klasę, nes ten jų laukia permainos. Jie tikisi, kad mokykloje bus įdomu. Daugelis didžiuojasi, kad jie jau „dideli“. Naujus mokytojus bei bendraamžius mokiniai sutinka susidomėję. Be to, penktąją klasę kai kurie vertina kaip galimybę viską pradėti iš naujo, ypač jei nepasisekė bendravimas su pradinių klasių mokytojais. Tačiau susidūrimas su mokymosi pasikeitimais gali sukelti sunkumų, apie kuriuos turėtų žinoti penktokų mokytojai ir tėveliai, siekdami padėti vaikams juos įveikti.

Daugelis penktokų turi mokymosi spragų ir stokoja reikiamų įgūdžių bei gebėjimų.

Pavyzdžiui, rašybos klaidų gali atsirasti dėl nemokėjimo atpažinti žodžio šaknį ir pasirinkti tikrinamąjį žodį. Aptikti tokias žinių spragas nelengva. Padėdami mokiniui, siekite, kad jis gerai suprastų visas sudėtingos užduoties detales. Paprašykite vaiko atlikti dar vieną panašią užduotį ir detaliai paaiškinkite, ką ir kaip jis daro neteisingai. Pastebėtina, kad penktoji klasė – tinkamas laikas mokymosi sunkumams nugalėti.

Sugebėjimo atlikti darbą jausmas ugdomas sėkmingai, kai suaugusieji paskatina ir pamoko vaiką ką nors daryti, leidžia pabaigti pradėtą darbą, pagiria už rezultatus.

Būtina pastebėti vaiko pasiekimus, pagirti už nuopelnus ir darbą. Mokymosi nesėkmės irgi veikia vaiko asmenybę, lemiančios nepalankius tolesniam vaiko mokymuisi ir socialinei adaptacijai bruožus. Čia svarbu su pačiu vaiku aptarti: kas trukdė sėkmingai dirbti, kaip kitą kartą to būtų galima išvengti, paaiškinti, kad normalu klysti bei iš klaidų mokytis. Besitęsiantis bendraamžių atstūmimas taip pat dažnai sukelia adaptacijos sunkumų: mažėja mokinių pažangumo kokybė bei menkėja jų vidinė darna. Taigi rami atmosfera mokykloje, aiškūs ir pagrįsti reikalavimai, atitinkantys mokinių sugebėjimus, mokytojų, tėvų ir bendraamžių palaikymas, atviri mokinių pasikalbėjimai su mokyklos psichologu galėtų padėti penktokams lengviau pergyventi adaptacijos periodą. Tai teigiamai paveiktų jų

asmenybės raidą bei mokymosi kokybę.

Mokytojų vaidmuo penktokų adaptacijos metu taip pat labai svarbus.

Daugėja mokytojų, su kuriais mokiniui tenka bendrauti, todėl kiekvieno jų palaikymas ar atstūmimas stipriai veikia vaiko psichologinę savijautą.

Dar viena nesėkmingo mokymosi priežasčių yra nesugebėjimas mokytis reguliariai.

Penktokai geba daug ir atkakliai dirbti, jei darbas jiems įdomus. Beveik visi penktokai mano esą gabūs vienam ar kitam dalykui. Toks pozityvus savo galimybių vertinimas leidžia sėkmingai ugdyti vaiko gebėjimus. Būtina, kad mokymasis keltų teigiamas emocijas. Šio amžiaus vaikai noriai imasi daugelio darbų, bet iškilus nesėkmei viską meta be jokio sąžinės graužimo. Įprastiniai pasiteisinimai „nepatinka, nebesinori, negaliu“ rodo, kad dingo teigiamas požiūris į tą veiklos rūšį, o dėl to, be abejo, sumenko ir pasitikėjimas savo jėgomis. Čia svarbu padėti vaikui susidaryti reguliaraus mokymosi dienotvarkę, o taip pat mokyti suprasti kylančius jausmus, padėti save kontroliuoti, pažinti neigiamas emocijas, kurios gali pakenkti jų psichinei sveikatai ir mokymosi procesui. Didesnis mokymosi krūvis ir atsakomybė gali sukelti penktokui mokymosi baimę. Socialinė penktoko pozicija, atsakomybė, pareigos jausmas gali sukelti baimę būti „ne tuo, kuriuo turi būti“. Mokinys bijo nesuspėti, pavėluoti, padaryti kažką nekaip, būti neigiamai įvertintas ar nubaustas.

Mokiniai, kurie neįgijo bendravimo su bendraamžiais ir suaugusiais patirties, nepasitiki savimi, bijo nepateisinti suaugusiųjų lūkesčių, patiria adaptacijos mokykloje problemų ir bijo mokytojų. Šios baimės pagrindas – baimė suklysti, kvailai pasielgti, būti išjuoktam. Labiausiai tokie mokiniai bijo atsakinėti prie lentos, nes būtent taip pasireiškia jų bejėgiškumas. Kai kurie mokiniai paniškai bijo suklysti ruošdami pamokas. Taip atsitinka tuomet, kai tėvai pedantiškai tikrina vaikus ir labai dramatiškai reaguoja į klaidas. Net jei tėvai nebaudžia vaiko, psichologiškai jis jaučiasi nubaustas. Klaidą jis suvokia kaip savo asmenybės įvertinimą. Dėl to vaikas gali tapti agresyvus, apatiškas ar susikaupęs, kas yra skirtingi neadekvačios psichologinės gynybos būdai.

Bendraudami su penktokais ir padėdami jiems mokytis, nepraraskite humoro jausmo.

Mokiniai labai mėgsta juokauti ir pasakoti anekdotus, kurie suaugusiems gali atrodyti visai nejuokingi. Supraskite humoro naudą, tolerantiškai vertinkite vaikiškus pokštus ir juos panaudokite mokydami. Daugelį sudėtingų dalykų lengva įsiminti, jeigu jie pateikiami vyraujant teigiamoms emocijoms bei linksmai. 

Normalios ir užsitęsusios penktokų adaptacijos požymiai.

Tėveliai ir mokytojai turėtų žinoti, kad pirmaisiais mėnesiais penktokai gali būti neramūs, drovūs arba pernelyg atsipalaidavę ir triukšmingi. Jie gali būti išsiblaškę, užmaršūs ar vangūs. Kartais sutrinka miegas ir apetitas. Vienokius ir kitokius

pokyčius patiria 70–80% mokinių, kas yra normali adaptacijos proceso dalis. Daugeliui tokie sutrikimai išnyksta po 2–4 savaičių. Vis dėlto yra mokinių, kuriems adaptacijos periodas tęsiasi 2–3 mėnesius, kur galimas iškylančių psichosomatinių ligų pavojus.

Kaip elgtis ir ką daryti normalios ir užsitęsusios adaptacijos periodu?

Adaptacijos metu svarbu išlaikyti ramią, saugią vaiko aplinką bei tikslią dienotvarkę, t.y. elgtis taip, kad penktokas nuolat jaustų tėvų rūpinimąsi ir paramą. Tikslinga, prasminga ir būtina kaskart tėvams pasiteirauti: kaip vaikui sekėsi mokykloje, ką jis naujo sužinojo, kas buvo sunku ir lengva, su kuo jis daugiausiai bendrauja, kas patinka ar nepatinka mokykloje, ko jam norėtųsi.  Ypatingai adaptacijos periodu tėvai turėtų atkreipti dėmesį į penktokų verbalinę ir neverbalinę kūno kalbas, iškylančius prieštaravimus ir neatitikimus, susijusius su vaiko elgesiu, savijauta ir emocijų kaita.

Tačiau, jei adaptacijos periodas užsitęsė ir mokinio elgesio pasikeitimai trukdo jo įprastam gyvenimo būdui bei psichosocialinei raidai, būtina nedelsiant pasikonsultuoti su mokyklos psichologe (34 kab.)  bei socialiniu pedagoge (23kab.).

                                                                                                                                                                                                    (Straipsnyje panaudota medžiaga iš laikraščio „Mokyklos psichologas“.)

 

Tėvams pamąstyti: tikroji dešimtuko vertė

 

Šiaulių miesto pedagoginės psichologinės tarnybos psichologės Enrikos Margienės parengta medžiaga apie pirmokų adaptaciją   http://www.siauliai.lt/svietimas/ppt/pirmoku-adaptacija.pdf

 

 Diena be tabako_tėvams

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *