Projektai/ Projects

PROJEKTAS ,,PEDAGOGŲ

KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO IR

PERSIKVALIFIKAVIMO SISTEMOS PLĖTRA

 

Viešnia gimnazijoje

                      Gegužės 9 – 13 d. Kražių gimnazijoje svečiavosi lietuvių kalbos mokytoja iš Kauno rajono Čekiškės Jono Dovydaičio vidurinės mokyklos Laima Juciuvienė. Mokytoja į gimnaziją atvyko kaip projekto ,,Pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir persikvalifikavimo sistemos plėtra“ stažuotoja. Mokytoja L. Juciuvienė dalyvavo stažuotės programoje ,,Mokinių kūrybiniai darbai 11 – 12 kl., jų vertinimas ir įsivertinimas“, kurios tikslas buvo tobulinti lietuvių kalbos mokytojos profesinę kompetenciją, rengiant mokinius kūrybiniams darbams, juos recenzuojant ir vertinant bei skatinant pačius mokinius įsivertinti žinias, gebejimus bei įgūdžius.  Mokytoja Laima dalyvavo 3g ir 4g klasės lietuvių kalbos pamokose, stebėjo mokinių darbą susitikime su gimnazijos literatais, žurnalistais. Laisvu nuo pamokų ir būrelių metu viešnia skaitė gimnazistų tiriamuosius darbus, poeziją, stebėjo žurnalistų veiklą, ją aptarė., pateikė pasiūlymų. Taip pat aplankė gražiausias Kražių vietas, sėmėsi žinių apie Kražių literatūrinę praeitį M. K. Sarbievijaus kultūros centro muziejuje.  Visos savaitės veiklą vainikavo išvyka į „Poezijos pavasarėlio“ šventę Šilalės rajone kartu su Kražių gimnazijos literatais bei pokalbis su Kražių gimnazijos direktore Rita Andruliene ir mokytoja Emilija Kvietkuviene apie tolimesnį bendradarbiavimą. Mums, mokiniams, buvo smagu dalyvauti pamokose, kuriose dirbo ne viena, o dvi mokytojos. Mokytoja Laima paliko mielo, nuolat besišypsančio žmogaus įspūdį. Sėkmės mokytojai jos darbuose.

Edita Stanevičiūtė, gimnazijos laikraščio ,,Spindulys“ redaktorė

Veikla stažuotės metu Kražiuose

Į Kražius Kelmės rajone atvykau gegužės 9 d. Šis nuostabus miestelis sutiko mane itin saulėtomis dienomis. Visos stažuotės metu tarsi visa gamta džiaugėsi – nuostabi vasariška savaitė, kurios metu pasisėmiau itin gerų minčių, gerų jausmų ir potyrių. Sužavėjo labai nuoširdūs, draugiški ir paslaugūs mokiniai, mokytojai ir miestelio gyventojai. Pirmąją dieną susipažinome su mokykla, miesteliu. Dalyvavome tapybos parodos atidaryme Kražių kolegijoje.

Parodos atidaryme dalyvavo stažuotės rengėja lietuvių k. mokytoja bei stažuotės rengėja E. Kvietkuvienė bei Kelmės rajono literatų klubo „Vieversys“ pirmininkas V. Gulbinas.

Kitas porą dienų dirbome su mokiniais, dalyvavome įvairiose pamokose. Antrą dieną, t.y. gegužės 10 d., lankėmės M. K. Sarbievijaus kultūros centre, susipažinome su muziejaus literatūrinėmis ekspozicijomis.

Itin įdomus susitikimas vyko gegužės 11 d. Kražių gimnazijoje su poeziją kuriančiais mokiniais. Kūrybinėse dirbtuvėse kiekvienas galėjo pasitikrinti savo gebėjimą kurti.

Išvyka į Bijotų „Poezijos pavasarėlį“ nustebino gražiu deriniu – kartu savo kūrybą skaitė ir mokiniai, ir jų mokytojai bei kiti bendruomenės nariai.

Tiktai pačius gražiausius prisiminimus parsivežiau iš pirmos tokios stažuotės Lietuvoje. Ir tikrai kiekvienam pasakyčiau, patarčiau dalyvauti panašioje veikloje. Nes nė vienas vadovėlis, nė viena metodinė medžiaga neatstos gyvo bendravimo, šilto santykio su žmonėmis ir tiesioginės patirties dalijimosi su kolegomis.

Laima Juciuvienė, Kauno rajono Čekiškės Jono Dovydaičio vidurinės mokyklos lietuvių k. mokytoja

 

NACIONALINIS PROJEKTAS „LYDERIŲ LAIKAS“

 

Jonas Lipskis: jei gali padėti – padėk!

 

Jeigu vieną dieną kas nors Kelmės rajono Kražių gimnazijos mokinių paprašytų nupiešti geografijos mokytojo Jono Lipskio portetą, jis atrodytų maždaug šitaip: rankose mokytojas laikytų fotoaparatą, jo veide spindėtų šypsena, o šalia jo stovėtų pašnekovas. Kodėl? Perskaičius šį interviu, klausimų nebeturėtų iškilti.

Ar visada norėjote būti mokytoju?

Mokytoju panorau būti baigdamas Pavenčių vidurinę mokyklą Kuršėnuose. Šioje mokykloje tada dirbo jauni, linksmi, puikiai bendraujantys pedagogai. Dar mokytoju būti paskatino ir geras bičiulis Vytautas, kuris ir pats pasirinko šią profesiją.

O ar save laikote geru mokytoju?

Savęs nelaikau nei blogu, nei geru mokytoju. Tam reikia suvalgyti pūdą druskos… ir daug ką nuveikti.

Kada ir kaip atsidūrėte Kražių gimnazijoje?

Kražių gimnazijoje, o tiksliau Kražių vidurinėje mokykloje, atsidūriau 1980 metais, kai Maskvoje vyko Olimpinės žaidynės. Tada baigiau pedagoginį institutą ir gavau paskyrimą į Kelmės rajoną. Galėjau rinktis darbą Vaiguvoje arba Kražiuose. Pasirinkau Kražius, nes buvau skaitęs apie istorinę šio miestelio praeitį. Be to, išsisukau iš sovietinės armijos, nes pradėjau dirbti kaime.

Pasakykite tris priežastis, dėl kurių niekada nekeistumėte savo darbo vietos.

Pirma, su Kražiais suaugau, kitaip sakant, čia įleidau šaknis. Antra, Kražiai turi prasmingą istorinę praeitį – man įdomu matyti ją atgaivinant. Trečia, man, kaip geografijos mokytojui, gražūs Kražių apylinkių  kraštovaizdžiai, kuriuos aprašė geografas Česlovas Kudaba.

Ką geografija reiškia Jums pačiam?

Geografija man – žmogaus santykis su gamta, tai šalies ūkio raida, ekologinės problemos, nuolatinis perspėjimas apie neigiamą žmogaus įtaką gamtai. Tai pagarba savo kraštui, tautai, kalbai. Tai žinių perteikimas jaunajai kartai, nes jaunimas privalo suprasti, kad Žemė yra skirta visiems planetos gyventojams iki mūsų ir po mūsų.

Kokie yra Jūsų darbo privalumai? Be ko šiandien neįsivaizduojate savo gyvenimo?

Didžiausias privalumas tas, kad galiu padėti kitiems. Džiaugiuosi ir tuo, kad aplinkinius galiu nustebinti, galiu mokytis iš jų ir dovanoti jiems savo teigiamas emocijas. Neįsivaizduoju savo gyvenimo be puikių bendradarbių, įdomių knygų, susitikimų, prasmingos ir turiningos veiklos.

Visi, kurie bent kartą su Jumis bendravo, žino, kad Jūs mėgstate fotografuoti. Kada susidomėjote fotografija?

Kai buvau šeštoje klasėje kažkaip netikėtai ja susidomėjau. Paėmęs tėvuko „Smeną“ pradėjau fotografuoti medžius, žmones, įvykius.

Kaip savo pomėgį fotografuoti pritaikote kasdieniniame darbe?

Fotografuoju mokykloje vykstančius renginius, susitikimus, miestelio gyvenimą, kraštovaizdžius. Tai svarbu ateičiai. Pavyzdžiui, fotografavau gimnazijos sporto aikštyno atnaujinimo darbus, dabar turiu visą ciklą nuotraukų (kam bus įdomu, galės pasižiūrėti), fiksuoju įdomiausias gimnazijos renovacijos akimirkas. Taigi, būsiu įamžinęs vieną gimnazijos gyvavimo etapą.

Labai norėčiau išleisti nuotraukų albumą apie Kražių gyventojus, gamtą. Turiu sukaupęs labai daug nuotraukų šia tema.

Buvote išrinktas į gimnazijos lyderių penketuką. Ar sutinkate su mokinių nuomone, jaučiatės lyderiu?

Su mokinių nuomone sutinku, tačiau esu toks pat kaip ir visi kiti kolegos. Lyderio „etiketė“ mane šiek tiek glumina, lyg būčiau žvaigždė (juokiasi).

Apie Jus nuolat zuja būriai mokinių, netgi tų, kuriems nieko nedėstote. Kaip manote, kodėl taip yra?

Draugiškai ir nuoširdžiai pajuokaujam, išsikalbam, ką veikiam namuose, ir kita. Esame gyvi sutvėrimai, mums reikia bendrauti.

Visada dalyvaujate gimnazijos renginiuose, pakeičiate tuos, kurie negali išvykti į ekskursiją, turistinį žygį. Kodėl, mokytojau?

Mano gyvenimo kredo: „Jei gali padėti – padėk!“. Labai svarbu suteikti džiaugsmo kitiems, nors kartais tai būna ir labai sunku. O ekskursijos, turistiniai žygiai yra gera dozė teigiamų emocijų. Tai naujos pažintys, taip galiu pažinti save įvairiose situacijose. Manau, kad tai man tik į naudą.

Ar tiesa, kad iš Šimtadienio švenčių, išleistuvių vakarų išeinate tik tuomet, kai pašokdinate visas koleges ir mokines?

Tikrai, visiška tiesa. Kaipgi nepašokdinsiu savo kolegių, gimnazisčių – juk jos tokios nuostabios! Džiaugiuosi, kad į šokio sūkurį mielai įsijungia ir fizikos mokytojas Kęstutis Remeika bei kiti kolegos. Šoksim, kol galėsim!

Ar tiesa, kad ypač domitės buvusių mokinių karjera, bendraujate su jais? Paminėkite tris priežastis, kodėl taip elgiatės?

Taip, domiuosi, kur buvę gimnazistai tęsia savo mokslus, ką jau pasiekė, kokią specialybę įgijo.

Pirma priežastis, kodėl taip elgiuosi, yra ta, kad man įdomu, kaip jiems pavyko įgyvendinti užsibrėžtą tikslą. Antra, man įdomu, kaip jie sugeba palaikyti ryšius su buvusia savo mokykla. Trečia, man rūpi, ar jie pasiekė to, ko siekė.

Kražiuose yra 760 gyventojų. Su kiek iš jų pasisveikinate kasdien?

Nepasakysiu tikslaus skaičiaus, bet eidamas per Kražių miestelį bet kuriuo paros metu pasisveikinu ir su jaunu, ir su senu, pažįstamu ir nelabai. Malonu ir tai, kad kiti irgi nelieka abejingi, visada pasisveikina.

Kelmėje gyvena 10 000 gyventojų. Kiek jų pažįstate asmeniškai?

Tikrai ne vieną šimtą. Jei pradėčiau vardinti, užimtų labai daug laiko.

Be to, ką išvardijau, kokie dar yra Jūsų pomėgiai?

Mėgstu keliones, knygas, patinka dainuoti, klausyti džiazo, mėgstu lankyti įvairias parodas. Kai turiu daugiau laisvo laiko, groju akordeonu bei trimitu.

Edita STANEVIČIŪTĖ

Kelmės rajono Kražių gimnazijos 4g klasės mokinė, gimnazijos laikraščio ,,Spindulys“ redaktorė

Danutė Mazrimienė: jei reikalauji iš kitų – pareikalauk ir iš savęs

Ji– mokytoja, kurios vardą ir pavardę Kelmės rajono Kražių gimnazijoje žino kiekvienas. Todėl visai nenuostabu, kad ji jau seniai pelnė visų mokinių pagarbą. Už ką? Už tai, kad nebeskaičiuoja savo darbo valandų, į ją visada galima kreiptis, kai reikia pagalbos, su ja paprasčiausiai galima pasikalbėti. Jau daugelį metų mokiniams Danutė Mazrimienė atiduoda visa, ką turi geriausio – savo žinias, nuoširdumą, norą padėti ir išmokyti. Todėl mokiniai ją gerbia ir vertina jos patarimus, nes žino, kad juos sieja vienas tikslas – siekti kuo geriausių rezultatų.

Trumpai prisistatykite.

Esu Danutė Mazrimienė-Repšytė. Baigiau Naujosios Akmenės vidurinę mokyklą, po to – Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute Matematikos fakultetą, atvykau dirbti į Kražių vidurinę mokyklą. Nuo 1968 m. mokau Kražių vaikus matematikos. Didžiausias pomėgis – kelionės, turizmas.

Kiek metų dirbate mokykloje?

Šioje mokykloje dirbu keturiasdešimt trejus metus.

Apie ką svajojote jaunystėje? Norėjote tapti pedagoge?

Aštuntoje klasėje norėjau būti pardavėja, bet baigusi vidurinę mokyklą neabejojau, kad tapsiu mokytoja.

Ar kada nors teko gailėtis dėl savo pasirinkimo?

Gailėtis dėl pasirinkto kelio tikrai neteko.

Kuo Jus žavi kaimo vaikai?

Kadangi miesto mokyklose atlikau tik praktiką dar būdama studentė, tai, atrodo, kad moksleiviai lyg niekuo ir nesiskiria. Kaimo vaikai yra nuoširdūs, smalsūs, jei juos uždegi noru siekti žinių.

Į platųjį pasaulį išleidote ne vieną abiturientų laidą. Ar buvę mokiniai, auklėtiniai sugrįžta pas Jus paklausti patarimo, paplepėti, pasidomėti, kaip Jums sekasi?

Kražių mokykloje išleidau šešias auklėtinių laidas. O mokinių mokiau daug, net nesuskaičiuoju… Susitinkame, bendraujame su tais, kurie mokyklą baigė ir prieš keturiasdešimt metų, ir su tais auklėtiniais, kurie baigė prieš ketverius metus. Dažnai ateina konsultuotis tie, kurie neseniai baigė mokyklą, nes jie dar mokosi ir jiems reikalinga pagalba, palaikymas. Bet maloniausia, kai ateina ir pasako:­ ,,Neturiu problemų su matematika. Visko išmokau mokykloje“. Taip pat smagu, kai prisimena ir pasveikina jubiliejų ar švenčių progomis.

Esate matematikos mokytoja. Ar ir gyvenime Jums tenka priimti konkrečius, tikslius sprendimus?

Esu konkretus žmogus, tad ir mano sprendimai dažniausiai konkretūs.

Kokį pasiekimą laikote pačiu didžiausiu savo laimėjimu?

Jaučiuosi kažką pasiekusi tada, kai mano mokiniai gerai išlaiko egzaminus ir pasiekia, ko nori. Įstoja studijuoti ten, kur nori.

Teko girdėti, kad mokiniams Jumyse labai patinka tai, kad ištaisytus kontrolinius darbus jie gauna jau kitą pamoką. Kaip Jūs viską spėjate? Juk sąsiuvinių būna ne vienas ir ne du, o ir matematika ne visiems sekasi puikiai…

Sakei, kad esu ,,tiksliukė“. Todėl viskas turi būti atliekama laiku. Jei mokiniai parašė kontrolinį ar savarankišką darbą, tai jis ir turi būti grąžintas kitą pamoką, kol mokiniai neužmiršo, ką jie rašė – tokia mano nuostata. Todėl jaučiuosi blogai, jei negaliu to padaryti laiku. Jei reikalauji iš kitų – turi pareikalauti ir iš savęs.

Savo laisvą laiką labai dažnai aukojate mokiniams. Kas Jus paskatino tokiam žingsniui?

Jei mokinai nori išmokti, tai mano pareiga jiems padėti. Jaučiu malonumą, jei jie siekia įgyvendinti savo tikslus.

Ką Jūs labiausiai vertinate pedagogės darbe?

Pedagogo darbe vertinu bendravimą, žinių troškimą (kad būtum kompetentingas), nuoširdumą, sąžiningumą, punktualumą, gebėjimą perteikti žinias.

Kokių savybių reikia, kad mokinys ir mokytojas galėtų nevaržomai bendrauti? Galbūt turite savo bendravimo receptų?

Bendravimo receptų, manau, nėra. Reikia būti nuoširdžiam, matyti gebantį mąstyti žmogų, kuris nori save tobulinti.

Kokios vertybės Jums pačios svarbiausios?

Manau, svarbiausia žmogiškumas, nuoširdumas.

Gimnazijos lyderių penketuke esate pačiame sąrašo viršuje. Ar sutinkate su mokinių nuomone? Ar jaučiatės lydere?

Negaliu nesutikti su mokinių nuomone. Jaučiu mokinių norą pasisemti žinių, bendrauti. Gera jaustis reikalingu.

Ar Jūsų lyderiavimui turi įtakos šeimos nariai, gimnazijos bendruomenė?

Taip. Svarbus pozityvus mikroklimatas šeimoje ir bendruomenėje. Geras mikroklimatas nuteikia bendravimui ir savitarpio supratimui.

O pati ar turėjote mokytoją lyderį?

Taip, aš turėjau puikių mokytojų. Pirmiausia tetą – geografijos mokytoją, po to puikias lietuvių kalbos, matematikos ir fizikos mokytojas. Iki šios dienos man tai yra Mokytojai iš didžiosios raidės.

Edita STANEVIČIŪTĖ

Kelmės rajono Kražių gimnazijos 4g klasės mokinė, gimnazijos laikraščio ,,Spindulys“ redaktorė

Emilija Kvietkuvienė: lyderystė – entuziazmas, sumišęs su idealizmu

Kelmės rajono Kražių gimnazijoje dirba mokytoja Emilija Kvietkuvienė. Kuo ji ypatinga? Visada kupina naujų idėjų – štai kas išskiria mokytoją iš kitų. Rodos, net ir pačiai banaliausiai situacijai ji ras naują sprendimą, kuris sudomins ir paskatins atlikti visus jos paskirtus darbus. Pradėjusi kokį nors naują projektą, ji jam atiduoda visą save, stengiasi darbą atlikti kuo geriau. Stebėdami ją, mokiniai siekia tobulo darbo rezultato.

Nenuostabu ir tai, kad šiandien pedagogės pėdomis žengia ne vienas jau baigęs gimnaziją mokinys. Dauguma jų sugrįžta į gimnaziją paklausti patarimo, atlikti praktikos. Kiekvieną dieną ji visus sutinka su šypsena, per pamokas geba pajuokauti. Be to, mokinai drąsiai gali klausti jos patarimo visose gyvenimo situacijose.

Kiek skirtingų projektų dabar sukasi Jūsų galvoje?

Rūpi tradicinis projektas – artėjanti vasara ir respublikinė teatrui gabių vaikų stovykla,  baigiamasis jos renginys – spektaklis Kražių festivalyje. Rūpi etninė kultūra ir interviu iš vyresnio amžiaus seniūnijos žmonių apie Kražių žydų tragediją.

Kas pasikeitė, kai pradėjote dirbti Kražių gimnazijoje? Kokias naujas idėjas įgyvendinote?

Manau, kad didžiausią dėmesį atkreipiau į gabius literatūrai vaikus: subūriau literatus, kuriančius poeziją ir prozą, jaunuosius skaitovus ir tautosakos tyrėjus. Man ypač svarbu, kad mokiniai lankytų pagyvenusius seniūnijos gyventojus, klausytųsi jų išminties, gebėtų daryti apibendrinimus, išvadas, rengtų pranešimus, juos pristatytų auditorijai. Juk viso to jiems reikės ne tik mokykloje, bet ir studijuojant, dirbant! Taip pat svarbiu pasiekimu laikau galimybę mokiniams dalyvauti vasaros teatro stovykloje.

Savo pamokose dažnai taikote šiandieninės technikos atradimus. Ar manote, kad viena iš svarbiausių lyderio savybių yra išradingumas?

Nesvarbiausia. Išradingas gali būti įvairiai. Taikyti informacines komunikacines technologijas ugdymo procese man nėra labai paprasta, bet įdomu. Matau, kad ir mokiniams patinka filmai, pateiktys ar atspausdinta medžiaga. Žinau, jog daugelio atmintis yra „regimoji“, mokiniai geriau įsimena pamatytus, o ne išgirstus dalykus.

Ar Jums niekada nekilo minčių, kad miesto mokykloje lyderiauti sektųsi geriau?

Ne, jau mano toks amžius – penkiasdešimt – kad reikia tik džiaugtis, jog galiu dar taip „lyderiauti“.

Kokią reikšmę Jūsų lyderiavimui turi gimnazijos bendruomenė?

„Lyderystė – tai daugiau nei pareigos. Tai entuziazmas, sumišęs su idealizmu, kuris mūsų postsovietinėje valstybėje toli gražu ne visada suprantamas. Dar daug yra manančių, kad lyderystė – tai žmogaus trūkumas, o ne privalumas.“                                                                                 Emilija Kvietkuvienė

Aš dirbu gimnazijos bendruomenėje ir su bendruomene. Ką reiškia mokykloje vienas žmogus?.. Absoliutų nulį. O jei turi omenyje kritiką ar konkurenciją, tai šiuo metu neveikia niekaip. Tiesiog dirbu, kas geriausiai sekasi, ir nekreipiu dėmesio į negatyvius dalykus.

Ką laikote pačiu didžiausiu savo pasiekimu?

Išsipildžiusią svajonę būti lietuvių kalbos mokytoja savo jaunystės mokykloje.

Kokia veikla pati mieliausia Jums pačiai?

Ugdyti jaunuosius literatus: stebėti, kaip jie pamilsta poetinį žodį, sėkmingai kuria, siekia rezultatų ir, tobuliausia, jei su kūryba susieja savo ateitį.

Ar dėl Jūsų veiklumo nenukenčia šeimos nariai?

Dabar jau ne, bet kentėjo vaikai. Jaučiu, kad skriaudžiau savo vaikus ir žinau, kad jokio pasiteisinimo nebūna motinai, galėjusiai duoti, bet nedavusiai savo pagimdytiems vaikams. Tačiau vis tiek ieškau pasiteisinimo: viena psichologė pasakė, jog prasmingai atiduota meilė ir rūpestis kitiems turi atgalinį ryšį. Kiti taip pat daug davė ir duoda mano vaikams.

Kaip, tiek daug dirbdama, jaučiatės Jūs pati? Juk dažnai vienas užsiėmimas keičia kitą…

Jaučiuosi tikrai gerai, nes dirbu tik tai, kas man labiausiai patinka.

Ar mūsų gimnazijoje pastebite lyderių „daigelių“?

Taip, taip. Jūs, mano renginių vedėjai, skaitovai, literatai, aktoriai, tiriamųjų darbų autoriai, ir esate tikri lyderiukai.

Kaip Jūs suprantate lyderystę?

Lyderystė – tai daugiau nei pareigos. Tai entuziazmas, sumišęs su idealizmu, kuris mūsų postsovietinėje valstybėje toli gražu ne visada suprantamas. Dar daug yra manančių, kad lyderystė –tai žmogaus trūkumas, o ne privalumas.

Mūsų gimnazijoje buvo renkamas lyderių penketukas, į kurį patekote ir Jūs.  Ar sutinkate su gimnazijos mokinių nuomone ir jaučiatės lydere?

Mokinių nuomonė – visada šventa. Jei jie teigia, kad ketvirtoji iš penkių esu aš, turiu pripažinti.

Kokie Jūsų ateities planai?

Sąžiningas darbas, santarvė su savimi ir aplinkiniais. Tuomet bus naujų projektų, renginių, gabių literatūrai mokinių. O šalia jų būsiu aš.

Duodama interviu mokytoja E. Kvietkuvienė nutylėjo, jog būtent ji subūrė buvusių mokyklos auklėtinių, galinčių tapti pavyzdžiu jaunimui, dešimtuką – Garbės galeriją. Tai verslininkai, menininkai, mokslo ir kultūros veikėjai, pasklidę po Lietuvą ir už jos ribų. Tokiu būdu išsiplėtė gimnazijos ir miestelio rėmėjų būrys, įvairesniu tapo kultūrinis-sportinis Kražių gyvenimas. Susitikimai su mokyklos abiturientais dažnai tampa maža atrakcija, kurių nedideliame miestelyje tikrai nėra daug. Be to, šių  žmonių sėkmės istorijos padeda mokiniams tobulėti, siekti užsibrėžtų tikslų.

Be kita ko, mokytoja E. Kvietkuvienė yra tas žmogus, kuris mokinius supažindina su tautosaka, ugdo domėjimąsi ja. Šiandien ne vienas jos mokinys gali pasigirti pasiekimais šioje srityje. Jeigu ne E. Kvietkuvienė – daug tikrų ir sukrečiančių istorijų amžiams nukeliautų į nebūtį, o juk be praeities nebūtų ir ateities.

Kražių gimnazijos lyderė – kukli, tačiau ryžtinga ir nuolat veikianti. Sakoma: „Geri darbai daromi tyliai“. Matydama šią mokytoją, jos nuveiktus darbus ir pasiekimus, galiu drąsiai teigti, kad tai yra visiška tiesa.

Edita STANEVIČIŪTĖ

Kelmės rajono Kražių gimnazijos 4g klasės mokinė, gimnazijos laikraščio ,,Spindulys“ redaktorė