Istorija

 

Kražiai – istorinis Žemaitijos miestelis, išsidėstęs abipus Kražantės upės, garsėja kultūriniu, moksliniu, architektūriniu baroko paveldu. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose paminėtas 1253 metais.

Kiekvienas, norintis apžvelgti Kražius, 50 akmeninių pakopų laiptais lipa į Vytauto kalną.

Net 200 metų iki XIX a. vidurio iš Kražių į Žemaičius sklido mokslo šviesos spinduliai. Čia susiformavo ir klestėjo kultūros židinys ir švietimo centras. 1614 metais Kražiuose įsteigta jėzuitų kolegija – pirmoji Žemaičiuose aukštesnioji mokykla.

Nuo anksčiau minėtų metų kolegijoje ėmė mokytojauti jėzuitai studentai. Poetiką ir sintaksę kolegijoje lotyniškai rašęs poetas Motiejus Kazimieras Sarbievijus ( 1595 – 1640 ), humanistas. Jis susižavėjo apylinkių gamta ir ją vaizdavo su meile. Jis parašė ilgą panegiriką kolegijos fundatoriui J. K. Chodkevičiui. Paskui tobulinosi Romoje, grįžęs dėstė Vilniaus akademijoje. Nuo 1635 m. karaliaus pamokslininkas. Mirė ir palaidotas Varšuvoje.

Kražių kolegijos dėstytoju yra buvęs teol. dr. Albertas Vijūkas-Kojelavičius ( 1609 – 1677 ), istorikas, vėliau Vilniaus akademijos profesorius ir rektorius. 1650 m. jis išleido savo parašytą dviejų dalių „Lietuvos istoriją“.

Kražiuose yra buvusi ir aukštoji teologijos bei filosofijos mokykla. Joje studijavo patys jėzuitai, bet gilino žinias ir norintieji aplinkiniai kunigai ar klierikai. Nors svarbiausių teologinių studijų centras buvo Vilniuje, Kražiuose žemaičiai galėjo baigti mokslus ir net gauti daktaro laipsnį. Kražiuose jis buvo suteiktas penkiems asmenims.

Nuo XVII a. pradžios iki 1740 m. veikė ir kunigų seminarija ( vėliau ji perkelta į Varnius ).

1773 -1817 m. Kražiuose veikė apygardinė mokykla. Tikybos pamokos buvo perkeltos į bažnyčią sekmadieniais, o vietoj jų įvestas dorovės mokslas, bet visi, net pasauliečiai mokytojai, kaip filos. dr. M. Vansevičius, dėvėjo kunigiškai. Apygardinės mokyklos laikais mokydavosi iki 500 mokinių.

1817 metais mokyklą iš karmelitų perėmė Vilniaus universitetas, Kražiuose atsirado pasaulietinė akademinė mokykla. Jos auklėtinis I. Bušinskis 1872 m. rašė: „Puiki tai buvo gimnazija, pasižymėjo rinktiniais mokytojais, gerai mokančiais dėstomą dalyką, drausmė ir tvarka joje buvo pavyzdinga.

1818 – 1819 m. veikė 6 klasės ir dirbo 8 mokytojai.

Mokykla turėjo puikią biblioteką. 1819 m. ji taip apibūdinama: Lietuvoje tokios jokioje mokykloje nėra. Čia būta ir senų knygų: M. Daukšos „Postilė“ ( 1599 m.), K. Sirvydo „Punktai sakymų“ ( I d.,1629 m. ) ir kt. 1823 m. fondą sudarė 4397 tomai. Turėjo ir auksinių, sidabrinių, varinių bei geležinių medalių ir numizmatikos kolekciją.

Smūgis Kražiams buvo 1840 m. mokyklos iškeldinimas į Kauną. Iškėlus gimnaziją į Kauną, Kražiai 75 metus neturėjo vidurinės mokyklos. Pagaliau 1919 m. buvo atidaryta aukštesnioji privati mokykla, jos direktorium tapo kun. Jurgis Galdikas. 1926 m. išėjo pirmoji abiturientų laida. Gimnazija gyvavo 16 m. ir išleido 9 abiturientų laidas.

1944 m. Kražiuose gimnaziją suorganizavo Adolfas Venslauskas ir įkurdino lig šiol tebestovinčiame Valiukonio name. Tačiau, artėjant frontui, mokykla ištuštėjo kaip ir nepradėjusi darbo.

1944 m. rudenį Kražiuose vokiečių nebeliko. Išsirūpintas leidimas steigti progimnaziją.

Pirmoji pokaryje abiturientų laida išėjo 1949 m.

Nuo 1950 m. Kražiuose veikė vidurinė mokykla. Joje mokėsi net pusseptinto šimto mokinių.

2006 m. Kražių vidurinė mokykla reorganizuota į Kražių gimnaziją.

Kražių svečiai domisi mokslo šventovės palikimu – kolegijos pastatu. Tarybiniais metais sunykęs ir apleistas,          2002 metais jis atstatytas, sutvarkyta pastato aplinka.